Kaip pasirinkti ir kaip išdėstyti radiatorius, kad namuose jaustumėte komfortą?

Jei įsirenginėjate naują, nusprendėte remontuoti arba renovuoti seną būstą, anksčiau ar vėliau iškyla klausimas – kaip pasirinkti radiatorius? Kokio tipo, kokio dydžio ir kokio galingumo? Koks sprendimas pats efektyviausias – ekonominiu, estetiniu ir komforto požiūriu? Radiatoriaus pasirinkimui turi įtakos daugybė kriterijų – patalpos dydis ir paskirtis, langų skaičius ir kryptis, sienų šiluminė varža, šilumnešio temperatūra ir kt. Kaip nepadaryti klaidų ir pasirinkti jums tinkamiausią variantą?

Radiatoriai gaminami iš skirtingų medžiagų – ketaus, aliuminio ir plieno. Ketaus radiatorius dažnai galima išvysti senos statybos namuose, jie sunkūs ir masyvūs, nors šiandien gaminami modeliai šiek tiek lengvesni ir elegantiškesni. Aliuminio radiatoriai lengvi, tačiau „jautrūs“ – aliuminis chemiškai reaguoja su kai kuriomis medžiagomis, reakcijos metu išsiskiria oras ir tenka nuorinti visą sistemą.
Populiariausi ir labiausiai paplitę yra plieniniai radiatoriai, vartotojų mėgstami dėl to, kad yra lengvi, atsparūs išorės poveikiui ir užima nedaug vietos. Tiek įrenginėjant naujus būstus, tiek renovuojant ar remontuojant senus, vartotojai dažniausiai renkasi plieninius radiatorius.

Radiatorių galingumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į daugelį parametrų – tai patalpų dydis ir aukštis, patalpų paskirtis, langų skaičius ir kryptis, sienų šiluminė varža, o vienu esminių faktorių yra šilumnešio temperatūra.
Jei naudojamas miesto termofikatas, ši temperatūra svyruoja nuo 70 iki 90°C, jei naudojami kieto kuro katilai, ji siekia iki 90°C, jei turite įsirengę nekondensacinius katilus, išgaunama 70°C, o naudojant naujos kartos kondensacinius katilus – 50°C temperatūra. Mūsų asortimente kondensaciniai katilai yra beveik visi: dujiniai katilai, elektriniai katilai, skysto kuro katilai, granuliniai katilai.
Orientacinis skaičiavimas yra toks – 1m2 yra reikalingas 100W galingumas, esant standartiniam namui su vidutine sienų varža arba senos statybos renovuotam ir apšiltintam namui. Senos statybos neapšiltintame name šis skaičius bus didesnis, jis taip pat gali keistis priklausomai nuo kitų aplinkybių –  mažytėje saulėtoje virtuvėje tai gali būti 80 W, o didžiulėje patalpoje aukštomis lubomis ir langais į šiaurę gali siekti 130 W.
Paprastai, reikalingą radiatorių galingumą nustato projektuotojai. Jei nežinote numatyto galingumo ar turite abejonių, rekomenduojama rinktis didesnio galingumo radiatorių – termostato pagalba ar keičiant nustatymus katilinėje, šildymą bus galima sumažinti, o pasirinkus per mažo galingumo radiatorių, belieka elektrinis šildytuvas, vilnonės kojinės ir pledukas.

Sakykim, jūsų gyvenamajam 22m2 kambariui yra reikalingas 2200W galingumo radiatorius. Tačiau jūs vis dar galite rinktis radiatoriaus dydį, tokį, koks jums patinka. Kaip tai daroma? Raktinis žodis yra vandens sekcijos. Kiekvieno radiatoriaus viduje vandens sekcijos, kurių skaičius svyruoja nuo vienos iki trijų. Kuo daugiau vandens sekcijų, tuo radiatorius, paprastai kalbant, storesnis ir tuo galingesnis, ir priešingai – to paties galingumo vienos sekcijos radiatorius yra plonesnis bei užima didesnį plotą.
Vieni būstų savininkai suinteresuoti estetika ir nori, kad radiatorius būtų kuo mažiau matomas – jie renkasi nedidelį, trijų sekcijų radiatorių. Tie, kas nori komforto ir šildymo efektyvumo, pirmenybę teikia vienos sekcijos radiatoriui – jo bendras plotas didesnis, o tai užtikrina optimalesnį energijos panaudojimą. Jei radiatorius eina per visą lango plotį, išvengiama karščio ir šalčio koridorių.

Viešosios paskirties patalpų – restoranų ar konferencijų salių, galerijų patalpų, laukiamųjų ir kt. – apšildymui numatyti išskirtinių parametrų radiatoriai.
Maksimalaus ilgio, iki 3 metrų, radiatoriai montuojami kavinėse arba restoranuose palei langus. Ypatingai aukšti, iki 90cm, radiatoriai statomi ten, kur reikia apšildyti patalpas, tačiau norima, kad sienos būtų laisvos ir jų neužstotų jokie pašaliniai objektai. Atsižvelgiant į poreikius ir patalpų funkcijas, galima rinktis vienos, dviejų arba trijų sekcijų radiatorių.
Ypatingai mažoms patalpoms, pvz. vonios kambariui arba WC, skirti maži, 30cm x 40cm radiatoriai.

Svarbus klausimas, prieš perkant radiatorių – kokiame name jis bus įrenginėjamas? Senos statybos namų specifika yra tokia, kad šildymo stovas eina per visus aukštus, iš buto į butą, o radiatorius prie stovo jungiasi iš šono. Tokiu atveju, jums reikės radiatoriaus su šoniniu pajungimu.
Naujos statybos namuose, estetiniais sumetimais, šilumos stovas yra paslėptas, nematomas, o vanduo į radiatorių patenka per jungtis iš apačios – jums reikės radiatoriaus su apatine jungtimi.
Jei name atliekama renovacija ir atnaujinama šildymo sistema, tai bus taikomas taip vadinamas renovacinis pajungimas, arba šoninis pajungimas su standartiniu 50 cm atstumu tarp vienos ir kitos jungties.

Radiatoriams pavojų kelia du dalykai –  apnašos, susidariusios nuo čia cirkuliuojančio vandens ir šaltis, tuo atveju, kai šildymo sistema žiemai atjungiama.
Miesto šildymo tinklai šilumos pernešimui naudoja specialų skystį, o ten, kur įrengtos nuosavos šildymo sistemos, 90 proc. atvejų cirkuliuoja vanduo. Nuo vandens, ant sienelių kaupiasi apnašos, tokios kalkės, geležis ir kt., mažėja šildymo efektyvumas, atsiranda temperatūriniai netolygumai. Tokias sistemas rekomenduojama kartą per 3 -4 metus išvalyti ir cheminiu būdu pašalinti susikaupusias nuosėdas.
Ką daryti namų ir sodybų savininkams, kurie šaltuoju sezonu nori kuriam laikui šildymą atjungti?  Išjungus šildymą, sistemoje esantis vanduo užsąla ir gadina vamzdyną, o išleidus vandenį, tuščiuose vamzdžiuose kaupiasi drėgmė ir prasideda korozija. Kad taip nenutiktų, rekomenduojama sistemą užpildyti neužšąlančiu skysčiu, etilenglikoliu arba propilenglikoliu. Šildymą galėsite išjungti, beliks pasirūpinti tik vandentiekiu bei nuotekomis ir išleisti vandenį iš visų vamzdynų. Vandentiekio sistema sudaryta iš kitokių komponentų, čia naudojami vamzdžiai yra plastikiniai, maišytuvai bronziniai, boileriai emaliuoti – todėl galima sistemą palikti tuščią, nesibijant korozijos pavojaus.

Vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda vartotojai – kokio gamintojo produkciją rinktis? Plieninių radiatorių gamyba yra standartizuota ir griežtai reglamentuojama, o produkcija yra, galima sakyti, identiška. Tiesiog įsitikinkite, kad radiatoriai pagaminti Europos Sąjungos šalyse ir atitinka ES keliamus reikalavimus.
Lietuvoje, vieni populiariausių yra Kermi (Vokietija) ir Purmo (Lenkija) gaminami plieniniai radiatoriai. Abu gamintojai prieš daug metų atėjo į Lietuvos rinką, sėkmingai įsitvirtino ir įgijo nepriekaištingą reputaciją.